šliurpšti

šliur̃pšti, -čia, -tė 1. intr. JI279, KŽ su garsu tekėti, čiurkšti. 2. žr. šliurpti 1: Garsiai šliurpščia iš ąsočio pieną rš. 3. tr. šnirpšti, šnypšti: Ko tu tą nosį vis šliurpštì? Šk. 4. žr. šliurpti 5: Girtas šliur̃pščia, t. y. miega, traukia į save miegodamas J. 5. KŽ žr. šliurpti 6: Kikeklis paukštis šliur̃pščia, t. y. čiurkšta J.